Lietuvoje pradėta medžioti jau mezolite. Iki žemdirbystės ir gyvulininkystės paplitimo (V-VIII a.) medžioklė buvo vienas svarbiausių pragyvenimo šaltinių. Didelę ūkinę reikšmę ji turėjo iki XIX a.
Pirmą kartą medžioklę teisiškai ėmė reguliuoti 1557 m. valakų įstatymas, vėliau – Lietuvos statutai. 1795–1914 m. galiojo Rusijos medžioklės įstatymai (išskyrus Klaipėdos kraštą: jame galiojo Vokietijos medžioklės įstatymai).
1920 m. išleistos laikinosios medžioklės taisyklės. 1922 m. valstybinius miškus pradėta medžioklei nuomoti. 1937 m. išleistos medžioklės įstatymui vykdyti taisyklės. 1946 m. išleistos sovietinės medžioklės taisyklės. 1960 m. įkurta Lietuvos medžiotojų draugija.
